Vandenį šildo Saulė

Žiemos sezonas nėra pats tinkamiausias norint įvertinti saulės kolektorių teikiamą naudą. Tačiau praėjusių metų pabaigoje ant 18 butų namo Didlaukio gatvėje sumontuota 40 kvadratinių metrų ploto austrų gamybos „Idt-solar“ plokščiųjų saulės kolektorių sistema saulėtomis dienomis jau funkcionuoja, ir daugiabučiui pradeda tiekti nemokamą energiją. Bendrovės „Ideatherm“, teikusios techninius sprendimus projektui įgyvendinti ir saulės kolektorių įrangą, vadovas Aurimas Jančaitis pasakojo, kad, nors oras sausio viduryje buvo atšalęs, stebėsenos rodmenys jau fiksavo kolektorių veiklą: saulėtomis dienomis juose šilumnešis lengvai įšyla iki 50–60 laipsnių, o šis tiekia šilumą į vandens šildymo sistemą. Todėl su kiekviena saulėta diena namui reikia vis mažiau šilumos iš centralizuotų tinklų.

„Šis projektas – vienas novatoriškiausių žvelgiant į senų daugiabučių modernizavimo pavyzdžius. Vasarą saulės kolektorių sistema šildys ne tik vandenį, bet ir vadinamųjų gyvatukų sistemą. Tokiu atveju centralizuotai tiekiamos šilumos energijos poreikiai gerokai sumažės“, – sake A. Jančaitis.

Jo teigimu, saulės energijos naudojimo galimybėmis domisi vis daugiau ketinamų modernizuoti senų daugiabučių gyventojai. Atlikta jų apklausa parodė, kad atnaujinti namą standartiškai apšiltinant išorės sienas bei stogą ir pakeičiant langus nepakanka. Žmonės supranta ir pažymi, kad pradedant namo renovaciją ir įsisavinant tam skiriamas lėšas labai svarbu sudėlioti prioritetus gaunant kuo daugiau naudos iš modernizavimo.

Vis didesnis dėmesys skiriamas šildymo sistemos rekonstrukcijai įrengiant individualius šilumos apskaitos prietaisus, taip pat pasitelkiant alternatyvius energijos šaltinius. Būtent daugiabučiai yra tie objektai, kuriuose nemokamą saulės energiją naudoti yra racionaliausia ir efektyvu.

Siūlomi techniniai sprendimai šaltam vandeniui šildyti leidžia nemokamos saulės energijos dovanas priimti vidutiniškai 8–9 mėnesius per metus. Tai parodė bendrovės „Ideatherm“ įgyvendinti kiti projektai daugiabučiuose namuose Panevėžyje, Varėnoje, Kaune. Investicijos į tokias sistemas tampa dar patrauklesnės, nes didėja pastato energinis efektyvumas ir paties objekto vertė. Juo labiau kad gaunama gana didelė parama.

Sostinės Didlaukio gatvės daugiabutyje nuo statybų pradžios buvo sumontuota vienvamzdė horizontalaus paskirstymo šildymo sistema butuose, tais laikais buvusi kaip eksperimentinė. Šildymo sistemos įvadas į kiekvieną butą buvo vonios kambariuose, iš ten, paslėpti grindyse, vamzdžiai nutiesti ratu iki kiekvieno radiatoriaus kambariuose. Tokia sistema pasirodė labai tinkama termostatiniams radiatorių ventiliams įrengti, nekeičiant vamzdyno ir nedarant kitokių didelių sistemos korekcijų ar remonto butuose.

Atnaujinant šildymo sistemą, prie visų radiatorių butuose buvo sumontuoti trieigiai termostatiniai ventiliai su termostatais, kurie leidžia gyventojams reguliuoti šilumą kiekvienoje patalpoje. Ties buto įvadu vonios kambariuose įrengti skaitikliai individualiai šilumos apskaitai.

Įmonės „Ideatherm“ vadovas A. Jančaitis įsitikinęs, kad gyventojams didžiausia paskata taupyti būna tuomet, kai kiekvienas turi savo sunaudotos šilumos apskaitą. Žinoma, skaitikliai fiksuoja tik butuose išeikvotą šilumos energiją, reikia nepamiršti, kad privalu mokėti ir už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Šis šildymo sezonas yra tarsi iššūkis namo gyventojams, naujos pamokos mokantis eksploatuoti šildymo sistemą ir patiems daryti įtaką naudojimo rodikliams.

Iš visų šalia esančių analogiškų daugiabučių Didlaukio gatvės 54 namo gyventojai už sunaudotą šilumos energiją šį sezoną moka mažiausiai. Skirtumas palyginti su kai kuriais namais yra daugiau nei du kartai.

Namo bendrijos pirmininkė Nijolė Kutkienė jau gali džiaugtis pasiektu rezultatu ir įgyvendintu projektu. Tačiau visai neseniai į viską ketinusi numoti ranka susidūrė su kai kurių kaimynu nenoru ar abejingumu pasinaudoti valstybės parama ir įrengti novatorišką sistemą, padėsiančią ženkliai taupyti. „Pirmuoju namo renovacijos etapu apšiltinome pastato sienas, pakeitėme langus. Tačiau liko nesutvarkytas stogas.Vien šiems darbams valstybė paramos neteikė, todėl nusprendėme modernizuoti ir vidaus šildymo sistemą. Po to pagalvojome, kad tvarkant stogą galbūt nepakenktų vienu metu įrengti ir alternatyvius energijos šaltinius. Kadangi tokio projekto Vilniuje niekas nebuvo įgyvendinęs, kai kurie žmonės pabijojo“, – prisiminė N. Kutkienė. Balsuojant susirinkime tik vienas balsas lėmė, kad sprendimui įrengti saulės kolektorių sistemą buvo pritarta. Be to, lemiamą balsą žmogus tarė telefonu, pats nedalyvaudamas susirinkime. „Pati nelabai daug žinojau apie alternatyvius energijos šaltinius, todėl į susirinkimus kvietėmės specialistų – šie viską išsamiai papasakojo. Taip pat teko susipažinti su Panevėžyje įgyvendintu panašiu projektu. Ten namo bendrijos pirmininkė irgi paskatino nebijoti naujovių, juo labiau, kad jos pasiteisina“, – sakė N. Kutkienė ir užsiminė, kad į saulės kolektorių sistemą investuota apie 80 tūkst. litų. Moteris yra girdėjusi, kad vieno namo Antakalnio rajone gyventojai prieš kurį laiką pirmi mėgino įsirengti saulės kolektorių sistemą, tačiau jų projektas užtrūko. „Aplinkinių susidomėjimą jaučiame, studentai jau kelis kartus prašė leisti pažiūrėti, kaip veikia sistema. Susitaikysime su tuo, kad kurį laiką dirbsime ekskursijų vadovais“, – juokavo namo bendrijos pirmininkė N. Kutkienė.