Pastatų energijos vartojimo efektyvumas 

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra viena iš Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginių politikos krypčių. Dar labiau taupus energijos vartojimas svarbus kiekvienam galutinės energijos vartotojui.

Didelis energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas yra ne tik pastatų konstrukcijose, bet ir jų šildymo sistemose.

Daugiabučiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose didelį efektą galima pasiekti renovuojant šildymo sistemas, kur pirmumo tvarka reikėtų atlikti šiuos pagrindinius darbus:

• Įrengti termostatinius ventilius ir individualią apskaitą.
• Tinkamai sureguliuoti ir subalansuoti visą namo šildymo sistemą.
• Pakeisti neefektyvius radiatorius.
• Pakeisti susidėvėjusį vamzdyną.

Individualiuose namuose, kur jau yra autonominės šildymo sistemos, ar dar planuojama statyba, didžiausią įtaką energijos vartojimo efektyvumui turės pasirinkta energijos rūšis ir taupus jos naudojimas. Energijos sąnaudas karšto vandens ruošimui bei šildymo palaikymui ženkliai sumažins Saulės energijos naudojimas ir tuo pačiu pakels pastato energetinio efektyvumo lygį į aukštesnę klasę.

Siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumo galimybes pastate ir parinkti tinkamas priemones inžinerinių sistemų atnaujinimui, pirmiausia reikia įvertinti pastato energijos vartojimo efektyvumą ir parengti tokius dokumentus:

• Energijos vartojimo auditas
• Energetinio naudingumo sertifikatas
• Pastato energetinis pasas

Pateikiame trumpą informaciją apie kiekvieno iš šių dokumentų turinį ir jų privalomumą.

Pastato energijos vartojimo auditas
Audito metu apžiūrint pastatą ir nagrinėjant jo techninę dokumentaciją įvertinama esama pastato būklė energijos vartojimo efektyvumo požiūriu ir parenkamos taupymo priemonės bei atliekamas ekonominis vertinimas. Nustatoma kiek energijos per metus leis sutaupyti tam tikros priemonės, kokios bus reikalingos investicijos ir per kiek laiko tai atsipirks.
Pastato energijos vartojimo auditas nėra privalomas, tačiau įvertinant pastato inžinerinių sistemų atnaujinimo darbų kainą, negalima sau leisti neapgalvotų investicijų. Tiesa, auditas yra būtinas siekiant prašyti finansinės paramos pastatų renovacijai.

Pastato energinio naudingumo sertifikatas
Pastato energinio naudingumo sertifikavimo metu nustatomas  pastato energijos suvartojimas priskiriant energijos naudingumo klasei (A, B, C, D, E, F, G) ir išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas.

Pagal STR 2.01.09:2005 "Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas"  yra privaloma:

• Naujai statomiems pastatams sertifikavimą atliekant prieš pripažįstant pastatą tinkamu naudoti. Energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C;
• Kapitaliai renovuojamiems pastatams, kurių naudingas plotas didesnis kaip 1000 m² - energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip D

Pastatų energinis sertifikatas reikalingas statant, parduodant ar išnuomojant pastatus. Didesniems kaip 1000 m² naudingojo ploto viešbučiams, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydimo, ir poilsio paskirties pastatams energinio naudingumo sertifikatas turi būti iškabintas gerai matomoje vietoje.

Atlikti pastatų energinį sertifikavimą privaloma nuo 2009 metų sausio 1 d

Pastato energetinis pasas
Kaip priemonė pastatų kokybei užtikrinti, kuriame nurodoma pastato techninės, konstrukcinės, energetinės ir ekonominės charakteristikos bei jų pokyčiai po kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos. Pasas reikalingas visam pastato naudojimo laikotarpiui.
Pastato paso struktūra yra tokia:

• Pastato aplinka (infrastruktūra, žemės sklypas)
• Bendras pastato aprašymas (statybinės medžiagos, konstrukcijos bei įranga, energijos šaltiniai, vandens tiekimas ir šalinimas, pastato ūkio valdymas ir priežiūra)
• Pastato inžinerinės sistemos (šildymo ir vėdinimo įranga, šilumos energijos poreikis ir sąnaudos, metinės sąnaudos)
• Karšto vandens ruošimas (įrenginiai, karšto vandens tiekimo sistemos, energijos sąnaudos, kenksmingų medžiagų išskyrimas ir pan.)
• Apšvietimas (įranga, natūralus ir dirbtinis apšvietimas ir pan.)
• Kita įranga ( vietinės elektros energijos gaminimo sistemos, prietaisų galia ir kiti duomenys)

Išvados
Pagal naujus Europos standartus ateityje kiekvieno pastato sąvininkas privalės turėti energetinį statinio pasą. Negavus jo, objekto tiesiog nebus leidžiama eksploatuoti. Tai reiškia, kad visus šiuos reikalavimus turės puikiai žinoti ne tik statybinės organizacijos, bet ir architektai, projektuotojai, kurie privalės nustatyti būsimojo statinio energijos suvartojimą atitinkantį minimaliausius reikalavimus.
Svarbiausia yra tai, kad energetinis pasas taps veiksmingu dokumentu kuris suteiks daugiau aiškumo nekilnojamojo turto rinkoje vertinant pastatų kokybę ir jų tikrąją vertę.