Pirmasis daugiabutis Lietuvoje su Saulės kolektoriais
ir naujausiomis šildymo sistemų technologijomis.
Renovacija, iš esmės pakeitusi šildymo mokesčius,
energijos vartojimo ir taupymo sampratą,
dovanojusi gyvenimo komfortą.
Namas prieš renovaciją... ir po jos
Apie projektą
Namo renovacija vykdyta dviem etapais
I etapas prasidėjęs 2010 m. splio mėn. Šildymo sistemos rekonstrukcija
|
|
UAB "IDEATHERM"
Priešprojektiniai pasiūlymai šildymo sistemos renovacijai, Saulės energijos pritaikymo daugiabutyje sprendimai, konsultacijos, įrangos komplektavimas ir projekto koordinavimas.
F.W. OVENTROP GmbH & Co.KG
Šilumos mazgų bei kitų šildymo sistemos komponentų gamintojas atlikęs ir projekto techninius skaičiavimus.
UAB "NORDLITA"
Techninio projekto vykdytojas, šildymo ir Saulės kolektorių sistemos rangovas. Sistemų eksploatacinė ir techninė priežiūra.
|
II etapas prasidėjęs 2011 m. liepos mėn. pasibaigęs 2011 metų Saulės kolektorių sistemos pilnu įrengimu.
|
|
AB "Panevėžio statybos trestas"
II etapo renovacijos darbų rangovas
Išorinių sienų šiltinimas, fasado apdaila, stogo remontas ir kiti išorės darbai.
|
Bendrija, 2010 metais pirmoji startavusi naujojoje daugiabučių modernizavimo programoje pagal Jessicą, projektą užbaigė 2012 metų pradžioje. Jis leido kapitaliai suremontuoti du 1958 metais statytus avarinės būklės namus, kurių šilumos energijos poreikis ir gyventojų išlaidos buvo be galo didelės. Iki renovacijos, kai šiluma buvo gerokai pigesnė nei dabar, mokesčiai siekė iki 8,12 lt/m2 per mėnesį, nors butuose temperatūra - tik 13-15 laipsnių. Po renovacijos situacija pasikeitė kardinaliai, o gyventojai negali atsidžiaugti komfortu, šiluma, mažomis energijos sąnaudomis, žymiai sumažėjusiais mokesčiais ir visai kitu namo veidu. Projektas tapo modernios renovacijos pavyzdžiu Lietuvoje. Jis vertinamas kaip vienas sėkmingiausių projektų Baltijos regione bei Europoje.
|
 |
|
Didžiausias naujos šildymo sistemos privalumas yra tame, kad kiekvienas butas turi savo šilumos ir šalto vandens apskaitą. Vartotojai šilumą gauna ištisus metus ir patys pasirenka kiek jos naudoti. Du šildymo sezonai jau pademonstravo tokios sistemos privalumus ir galimybes itin efektyviai naudoti šilumos energiją.
|
Sudarytos visos sąlygos gyventi komfortiškai ir būti taupiems vartotojams. Kad nebūtų piknaudžiaujama kaimynų šiluma, minimalios radiatorių termostatų nustatymo ribos apribotos. Savo ruožtu bendrijoje griežtai nustatyta teisingo naudojimosi šildymo sistema tvarka.
|
 |
 |
| 2011 m. metų snieguota ir žvarbi žiema jau nebebuvo gasdinanti dideliomis įšlaidomis už šilumą. Name puikiai veikė nauja ir ekonomiška šildymo sistema. |
2011 m. liepą prasidėjo namo išorės renovacijos ir atnaujinimo darbai |
 |
 |
| Daugiabučio stogas prieš rekonstrukciją... |
ir po jos |
 |
 |
| Saulės kolektorių montavimas prasidėjo vos tik paruošus tam skirtą lygią stogo dangą. |
Sistemos Įrengimo darbai katilinėje. |
Rezultatus, pranokusius lūkesčius, lėmė ypač gera darbų kokybė, šiuolaikinės inžinerinės minties bei novatoriškų technologijų taikymas. Po renovacijos abiems namams reikia vos 26 procentų buvusio šilumos poreikio. Dabar šilumos energijos - reikalingos butams, bendrosioms patalpoms šildyti, cirkuliacijai bei karštam vandeniui ruošti kartu paėmus - per kalendorinius metus tereikia 90 kWh/m2/m (iki renovacijos – 349 kWh/m2/m). Kitaip sakant, energetinis sutaupymas, įgyvendinus projektą, siekia 74 %. Mokesčiai už šildymą nebėra problema – butų, bendrųjų patalpų šildymas, gyvatukas, cirkuliacija bei karšto vandens ruošimas per visus kalendorinius metus vienam trijų kambarių (59 m2) butui vidutiniškai kainuoja apie 1000 litų – sumą, kurią pačioje pavasario pradžioje jau tirpdo ir mažina saulės kolektorių teikiama nemokama šiluma.
NAUJAUSI DUOMENYS APIE ŠILUMINĖS ENERGIJOS SUVARTOJIMUS IR MOKESČIUS UŽ ŠILUMOS ENERGIJĄ
Analizuojamas laikotarpis nuo praėjusių metų šildymo sezono Panevėžyje pradžios (2013-10-02) iki 2014-10-01
Pagal bendrijos sukauptus statistinius duomenis per šį metinį laikotarpį šilumos energijos suvartojimas buvo 83,2 kWh/m2/metus.
Vidutiniai mokesčiai už šilumos energiją per visą ataskaitinį laikotarpį:
|
Dviejų kambarių butas
|
Trijų kambarių butas
|
Abonentinis mokestis už dujas 1 m2 buto ploto
|
|
590 Lt
|
775 Lt
|
0,087 Lt
|
Susipažinti su šio projekto šilumos taupymo rezultatais galite atsisiuntę puslapio apačioje esančią suvestinę.
Straipsnis apie Marijonų g.31 renovaciją žurnale STATYBA IR ARCHITEKTŪRA 2011/02
Visiems buvo blogai kad šildymo sistema sena, butuose šalta, o sąskaitos– didžiulės. Juolab kad socialiai remtiniems žmonėms valstybė teikė kompensacijų. Tikrai nebuvo kalbos, kad renovacija bus tarsi kilpa ant kaklo.
Kalbėjo namo bendrijos pirmininkė Birutė Valkiūnienė
Vieni šį daugiabutį laiko renovacijos pavyzdžiu. Kitiems tai įrodymas, kaip tapti nepriklausomiems nuo svyruojančių šilumos kainų. Treti neskuba vertinti pozityviai nepraėjus šildymo sezonui. Aišku viena – Panevėžyje, Marijonų gatvėje, esantis daugiabutis tampa nauju standartu ir pateikia naują požiūrį į daugiabučių modernizavimą.
Pradėjo nuo šildymo sistemos
Namas Marijonų gatvėje – vienas pirmųjų daugiabučių Panevėžyje. Jis statytas dar tuomet, kai mieste nebuvo įrengta centralizuoto šildymo trasų. Statybos kokybė nebuvo pati geriausia. Kalbama, kad dalis namo pastatyta iš naujų medžiagų, kitai daliai atiteko kitų statybų likučiai. Nors medžiagos nebuvo prasčiausios, didžiausią įtaką padarė atsainus statybininkų darbas. Pastate buvo daug kaminų, ventiliacinių kanalų. Šildymo vamzdynas iškeltas į palėpę, jo izoliacija buvo visai sutrūnijusi. „Net nebuvo minčių renovuoti esamą šildymo sistemą – reikėjo ieškoti naujų sprendimų. Manau, gyventojai priėmė teisingą sprendimą pirmiausia pertvarkyti šildymo sistemą ir tik paskui imtis kitų namo atnaujinimo etapų. Mat šildymo sistema buvo blogiausios būklės“, – pasakojo bendrovės „Ideatherm“ direktorius Aurimas Jančaitis. Anot jo, gyventojams nereikėjo ilgai įrodinėti, kad pirma verta pertvarkyti inžinerines sistemas, o vėliau galvoti apie šiltus namo kailinukus. Butų savininkai piktinosi didelėmis sąskaitomis už šildymą ir manė, kad jas sumažinti galima atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos. Pirmiausia galvota, kad kiekviename bute, kurių yra 36, vertėtų įrengti po atskirą dujinį katilą. Netgi buvo sudaryta sąmata, kiek kainuotų įgyvendinti tokį sprendimą. „Žmones reikėjo įtikinti, kad tokį patį komforto lygį gali suteikti ir kiti sprendimai, ne tik butuose sumontuoti dujiniai katilai“, – sakė A. Jančaitis.
Keičia gyventojų įpročius
Pradėjus šildymo sistemos projektavimo darbus namo gyventojai turėjo viziją: nauja šildymo sistema su šilumos mazgais butuose, autonominė dujinė katilinė, saulės kolektorių sistema. Bendrovės „Nordlita“ direktorius Gintaras Prėskienis teigė, kad jo vadovaujamos įmonės užduotis buvo šią viziją paversti realybe.
„Renovacijos projektuose dalyvaujame jau trejus metus, tačiau šis projektas buvo kitoks - kompleksinis ir naujoviškas. Didžiausiu iššūkiu tapo tai, kad projektas pradėtas įgyvendinti vėlyvą rudenį, kai aplinkinių namų gyventojai jau pradėjo šildymo sezoną, o Marijonų gatvės 31 ir 31A numeriais pažymėtuose namuose pradėta demontuoti sena šildymo sistema. Per trumpą laiką reikėjo sumontuoti naują šildymo sistemą, dujinę katilinę, naują dujotiekio įvadą, šalto vandentiekio sistemą, šilumos apskaitą su nuotoliniu duomenų nuskaitymu, atlikti sistemos paleidimo bei derinimo darbus“, – pasakojo G. Prėskienis
Bendrovės „Nordlita“ vadovas teigė, kad daugelis bendrijos gyventojų geranoriškai sutiko pakentėti renovacijos nepatogumus – jie laukė naujų sprendimų ir galimybės kontroliuoti sąnaudas bei komfortą. „Tačiau nėra namų be dūmų – vykstant procesui atsirado ir skeptikų, priešiškai nusiteikusių pokyčiams“, – prisiminė G. Prėskienis. Nepaisant visko, pirmas projekto etapas įgyvendintas – šildymo ir energijos sąnaudos karšto vandens ruošimui gerokai sumažėjo, neliko visus erzinančio gyvatuko mokesčio.
Gyventojai dabar gali reguliuoti patalpų šildymo ir karšto vandens temperatūrą, matyti sunaudojamos energijos kiekius. Pradėjus eksploatuoti naują šildymo sistemą, gyventojams buvo pateikta išsami bute sumontuoto šilumos mazgo ir šildymo sistemos eksploatavimo instrukcija. Šviesti ir mokyti gyventojus– labai svarbi renovacijos projekto dalis. G.Prėskienis pastebėjo, kad nauja sistema keičia gyventojų įpročius.
Buvusio šilumos punkto vietoje įrengta nauja katilinė. Tai du firmos „Baxi“ dujiniai kondensaciniai katilai akumuliacinės talpyklos priimti šilumą iš saulės kolektorių.
Įrangos sąlygos tiko
Dabar name buvusio šilumos punkto vietoje įrengta viena centralizuota katilinė. Tai du firmos „Baxi“ dujiniai kondensaciniai katilai, kurių kiekvieno galia –100 kilovatų, dvi akumuliacinės talpyklos sistemos apkrovimams piko metu išlyginti ir priimti šilumą iš saulės kolektorių.
Kompanijos „Oventrop“ technikos konsultantas Vygantas Milaknis paaiškino, kad, siekiant užtikrinti efektyvų sistemos darbą, projektuojant buvo labai svarbu tarpusavyje suderinti šildymo katilų galią, saulės kolektorių skaičių ir akumuliacinių talpyklų tūrį.
Specialistai įvertino, kad sąlygos saulės energijai panaudoti yra ypač tinkamos. Namo stogas – šlaitinis, viena pusė – pietinė. Tad sumontuoti saulės kolektoriai turėtų ypač racionaliai panaudoti gamtos energiją. Skaičiuojama, kad saulės energija per metus pagamins apie 40 proc. šilumos, reikalingos karštam vandeniui ruošti.
„Nežinau, kas gyventojams pasufleravo apie saulės kolektorius, tačiau belieka džiaugtis, kad jie pažvelgė į ateitį, pasidomėjo alternatyviais sprendimais“, – kalbėjo bendrovės „Ideatherm“ vadovas A.Jančaitis.
Kiekviename bute įrengtas toks šilumos mazgas su šilumos ir šalto vandens skaitikliais.
Buitinis vanduo šildomas plokšteliniame mazgo šilumokaityje pratekančiu šviežio vandens ruošimo principu.
Tai užtikrina šildymo efektyvumą ir aukštas higienos normas
|
Visame name sumontuoti naujos konstrukcijos efektyviau ir taupiau šilumos energiją perduodantys plieniniai "Kermi" ThermX2 radiatoriai. Juose šilumos srautas paskirstomas nuosekliai, šiluma labiau spinduliuojama į patalpą, be reikalo nešildant sienos. Butuose dvivamzdės sistemos principu vamzdynas pravestas horizontaliai, panaudojant grindjuosčių uždengimo elementus.
Apskaita – individuali
Name įrengta naujo tipo šildymo sistema su dujine katiline ir šilumos mazgais kiekviename bute. Šildymo sistema suprojektuota taip, kad šiluma į butus būtų tiekiama ištisus metus, kad patys butų šeimininkai galėtų spręsti, kada pradėti ir kada baigti šildymo sezoną, kokią temperatūrą palaikyti savo kambariuose, kokios temperatūros karštą vandenį ruošti, kada ir kiek eksploatuoti vonios gyvatuką. Kiekvienas gyventojas turi galimybę individualiai reguliuoti šildymą – tam šildymo mazguose yra įrengti termostatai.
Šiluma ir šaltas vanduo į kiekvieną butą iš bendrų magistralinių stovų patenka pro buto šilumos mazgą ,,Regudis W-HTU“. Privalumas yra tai, kad karštas vanduo ruošiamas pagal poreikį ir tik tada, kada jo reikia. Taip taupomos energijos sąnaudos. Vanduo šildomas plokšteliniame mazgo šilumokaityje pratekančiu šviežio vandens ruošimo principu. Tai užtikrina šildymo efektyvumą ir aukštas higienos normas, neleidžia rastis pavojingoms legionelių bakterijoms.
Šilumos apskaita butuose – individuali. Duomenys nuskaitomi nuotoliniu būdu, už apskaitą atsakingiems specialistams nebūtina belstis į kiekvieną butą. Yra sumontuoti ir šalto vandens skaitikliai. Norėta ir jų rodmenis nuskaityti nuotoliniu būdu, tačiau galiausiai nuspręsta nebeinvestuoti į brangius skaitiklius. Karšto vandens skaitiklių nėra – gyventojai moka tik už sunaudotą šaltą vandenį.
Katilinėje yra sumontuotas dujų ir bendras šilumos skaitikliai. Jeigu atsirastų nepriemoka už sunaudotas dujas, nebūtų sunku apskaičiuoti, kiek kuris butas sunaudojo energijos kilovatvalandei šilumos pagaminti.
Centralizuotas irgi tinka
Šildymo įrangos specialistai nenori pernelyg girti gyventojų sprendimo atsijungti nuo centralizuotų šilumos tinklų. „Tokio žingsnio nenorėčiau vadinti dideliu laimėjimu. Vertinant techniškai, nėra skirtumo, koks šilumos šaltinis būtų pasirinktas – dujinis ar centralizuotas šildymas. Efektą gyventojai galėjo turėti tokį patį. Visa esmė yra butuose sumontuoti šilumos mazgai ir pasirinkta galimybė naudotis alternatyviąja energija“, – sakė bendrovės „Ideatherm“ vadovas A.Jančaitis.
„Oventrop“ atstovas V. Milaknis atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į vidinių namo sienų šiluminės varžos parametrus termostatai sumontuoti taip, kad minimali temperatūra būtų 16 laipsnių šilumos. Tai leidžia paisyti higienos normų, vengti nepageidaujamo sienų atšalimo ir pelijimo, išvengti situacijos, kai greta esantis butas ar kambarys nešildomas ir per šilumai laidžias sienas šiluma būtų gaunama iš kaimyno. Taip nebus galimybės piktnaudžiauti kaimynų šiluma.
Entuziazmo pridėjo ir parama
Namo bendrijos pirmininkė Birutė Valkiūnienė pripažino, kad senas pastatas buvo ypač imlus energijai, sąskaitos už šildymą buvusios didžiulės. Nors didesnė pusė namo gyventojų yra pensinio amžiaus, pernelyg neprieštarauta, kad pastatas būtų renovuojamas.
„Visiems buvo blogai, kad šildymo sistema sena, butuose šalta, o sąskaitos – didžiulės. Juolab kad socialiai remtiniems žmonėms valstybė teikė kompensacijų. Tikrai nebuvo kalbos, kad renovacija bus tarsi kilpa ant kaklo“, – pasakojo B. Valkiūnienė.
Žinoma, ji pati daugiau niekada nenorėtų imtis atsakomybės rūpintis namo atnaujinimo reikalais. Šį kartą, anot moters, nugalėjo egoistinis požiūris. Ji negalėjo sau leisti mokėti šimtus litų kas mėnesį už vėjais paleidžiamą šilumą, todėl stengėsi, kad pastatas ir jo inžinerinės sistemos būtų atnaujinti. Kalbėdama su namo gyventojais B. Valkiūnienė sužino, kad jiems nusiprausti po dušu dabar kainuoja 3–4 centus. Leidžiant vandenį į vonią, jo šildymas atsieina vos vieną litą. Visi sutinka, kad gyvenimo kokybė iš tiesų pasikeitė – butuose šilta, ir už tai nereikia daug mokėti.
Antai pati namo bendrijos pirmininkė už 58 kvadratinių metrų ploto buto šildymą ir karšto vandens ruošimą mokėjo 250 litų. Apskaičiuota, kad viena kilovatvalandė šilumos sausį kainavo 14,93 lito.
B.Valkiūnienės teigimu, investicijos atsiperka greičiau, negu gyventojai tikėjosi. Sistema leidžia jiems dieną padidinti temperatūrą kambariuose iki 19 laipsnių, o naktį sumažinti iki 16. „Kas dabar galėtų patikėti, kad už dviejų kambarių šildymą kai kurie gyventojai sumokėjo tik 48 litus? Žinoma, šioks toks šokas patiriamas gavus 61 lito sąskaitą už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Pasirodo, mūsų mentalitetas leidžia daug šilumos išpustyti vėjais neuždarant lauko durų, paliekant tai padaryti kitiems“, – samprotavo B.Valkiūnienė.
Namo bendrijos pirmininkė maloniai nustebo vokiečių kompanijos, tiekusios įrangą ir jų partnerių Lietuvoje, parodytu dėmesiu. „Pasižiūrėjau internete – tai išties didelė kompanija, įgyvendinusi įspūdingų projektų visame pasaulyje. Mes jiems turėtume būti itin maži užsakovai, tačiau, matyt, kompanija laikosi požiūrio, kad visi klientai – vienodai svarbūs“, – kalbėjo moteris.
Dabar Marijonų gatvės renovuojamo namo gyventojai laukia pavasario. Tuomet bus įgyvendinami kiti daugiabučio modernizavimo etapai. Nors jau dabar už šildymą mokama gerokai mažiau.
Straipsnis paruoštas bendradarbiaujant su žurnalu STATYBA IR ARCHITEKTŪRA 2011/02
Puslapiai.eu. Svetainëje naudojama MegaTVS.